Kiekvieną kartą, kai trumpalaikės nuomos rinkoje kyla rimtesnė diskusija, labai greitai pasikartoja ir ta pati frazė: „mums reikia asociacijos“.
Kai kalba pasisuka apie naujus ribojimus, mokesčius, VMI, savivaldybių požiūrį, kaimynų skundus ar dar vieną bandymą visą sektorių sudėti į vieną lentyną, mintis atrodo visiškai logiška. Jeigu turėtume asociaciją, turbūt būtų lengviau kalbėti vienu balsu, aiškiau atstovauti savo interesus ir ne tik gintis, kai jau kažkas vyksta, bet ir dalyvauti pokalbyje anksčiau.
Bet tada kyla kitas klausimas: jeigu asociacijos taip reikia, kodėl jos iki šiol neturime?
Pagrindinė priežastis labai paprasta
Didelė dalis savarankiškai administruojančių trumpalaikės nuomos būstus Lietuvoje veikia kaip smulkus, individualus verslas. Dažniausiai kiekvienas sukasi kaip moka ir kaip spėja.
Vienas pats priimi rezervacijas, atrašinėji svečiams, aiškiniesi dėl valymų, pirkinių, gedimų, mokesčių, platformų taisyklių, kaimynų nepasitenkinimo, sugadinto turto ir dar bandai viską išlaikyti kokybiškai. Tokioje kasdienybėje labai lengva gyventi tik savo reikalais. Ne dėl blogos valios, o tiesiog todėl, kad tam nebėra nei laiko, nei energijos.
Todėl trumpalaikėje nuomoje natūraliai susiformuoja požiūris „kiekvienas už save“. Ir kol viskas daugmaž veikia, bendro veikimo poreikis lieka kažkur fone.
Kas mus iš tiesų vienija?
Jeigu atvirai, mus dažniausiai suvienija ne idėja, o problema.
Besikeičiantys įstatymai. Nauji mokesčiai. Neapibrėžtumas. VMI klausimai. Kaimynų pyktis. Svečiai, po kurių norisi ne verslą daryti, o užrakinti duris ir daugiau nieko nebepriimti.
Tokie dalykai labai greitai primena, kad vienam žmogui prieš sistemą atsilaikyti sunku. Ir turbūt būtent dėl to trumpalaikės nuomos bendruomenės apskritai susirenka į grupes, diskutuoja ir ieško vieni kitų. Jei šitų bendrų rūpesčių nebūtų, vargu ar būtume subūrę tiek žmonių vienoje vietoje. Lietuvos Superhostai Fb grupė jau 4000 narių!
Tai reiškia vieną svarbų dalyką: poreikis bendrumui yra. Tik jis kol kas labiau pasireiškia per reakciją, o ne per struktūrą.
Ką realiai duotų asociacija?
Čia, mano akimis, ir yra svarbiausias klausimas. Ne pats asociacijos faktas, o jos nauda.
1. Ji padėtų garsiau ir aiškiau kalbėti apie tikrąją trumpalaikės nuomos pusę
Apie trumpalaikę nuomą labai dažnai kalbama iš blogiausių pavyzdžių pusės, ypač spaudoje.
Triukšmingi vakarėliai. Problemos su kaimynais. Netvarka. Konfliktai. Neatsakingi šeimininkai. Ir taip, tokie atvejai egzistuoja. Bet problema ta, kad būtent jie formuoja bendrą įvaizdį.
Tuo metu kita pusė lieka tylesnė. Tvarkingai dirbantys žmonės, kurie priima svečius atsakingai, moka mokesčius, laikosi taisyklių, prisideda prie vietinio turizmo, kuria darbo vietas valymo, remonto, priežiūros, administravimo srityse, dažnai viešame pokalbyje tiesiog paskęsta.
Asociacija galėtų padėti parodyti, kad trumpalaikė nuoma nėra vien problema. Ji yra ir darbas, ir atsakomybė, ir svetingumo sektoriaus dalis.
2. Ji galėtų padėti siekti normalesnių taisyklių
Taisyklės pačios savaime nėra blogas dalykas. Tiesą sakant, aiškios taisyklės dažnai netgi padeda.
Jos gali atskirti tvarkingai dirbančius nuo probleminių atvejų. Gali padėti rinkai tapti profesionalesnei. Gali įvesti daugiau aiškumo ir pačiam šeimininkui, ir svečiui, ir institucijoms.
Bėda prasideda tada, kai taisyklės kuriamos nežinant realios situacijos. Kai sprendžiama iš emocijos. Kai visi sudedami į vieną krūvą. Kai bandoma kovoti su keliais blogais atvejais apsunkinant gyvenimą visiems.
Asociacija tokiose vietose būtų labai reikalinga. Ne tam, kad sakytų „nieko nereikia reguliuoti“, o tam, kad sakytų: reguliuokime protingai.
3. Ji padėtų keisti požiūrį į šeimininką
Labai dažnai trumpalaikės nuomos savininkas matomas gana stereotipiškai. Kažkas tarp investuotojo, kuriam rūpi tik pinigai, ir žmogaus, kuris iš buto spaudžia maksimumą negalvodamas apie nieką aplinkui.
Bet daug kas, kas dirba šioje srityje, puikiai žino, kad realybė visai ne tokia. Labai daug kas čia daroma rankomis, galva ir nervais. Tai nėra „lengvi pinigai“. Tai nėra pasyvus verslas. Tai nėra vien platformos įjungimas ir laukimas.
Daugeliui tai mažas verslas, papildomos pajamos, kruopščiai prižiūrima veikla arba tiesiog darbo modelis, kuriame atsakomybės yra gerokai daugiau, nei atrodo iš šalies.
Asociacija galėtų padėti parodyti būtent šitą pusę. Kad čia yra ne tik butai, bet ir žmonės. Ne tik rezervacijos, bet ir realus darbas.
4. Ji galėtų padėti kelti bendrą lygį rinkoje
Dar viena svarbi asociacijos nauda būtų ne tik atstovavimas, bet ir praktiška pagalba pačiai rinkai.
Trumpalaikėje nuomoje labai daug kas išmokstama per klaidas. Kaip bendrauti su svečiais. Kaip pasiruošti nenumatytiems atvejams. Kaip spręsti saugumo klausimus. Kaip mažinti konfliktų riziką. Kaip aiškiau aprašyti taisykles. Kaip susitvarkyti su teisiniais ir mokestiniais klausimais.
Jeigu tokios žinios būtų ne tik padrikai mėtomos komentaruose, o kryptingai kaupiamos, dalinamasi ir sisteminamos, tai būtų naudinga visiems. Ir naujokams, ir seniai dirbantiems. Nes kuo aukštesnis bendras rinkos lygis, tuo lengviau visam sektoriui atrodyti rimtai.
Pripažinsiu, jog šis tinklaraštis kilo iš tokios minties, bet paspaudžiančių mygtuką „Pavaišinti kava” per mažai, kad įkvėptų rimčiau tuo užsiimti, o apmokestinti žinias ne mano natūrai.
Kodėl asociacijos vis dar nėra?
Man atrodo, atsakymas nėra labai romantiškas, bet tikras.
Asociacijai neužtenka vien bendro nepasitenkinimo. Jai reikia žmogaus arba kelių žmonių, kurie imtųsi darbo iš esmės. Ne vien pasakytų, kad „reikia kažką daryti“, o realiai pradėtų daryti.
O tai jau reiškia laiką, atsakomybę, nuoseklumą, gebėjimą kalbėtis su skirtingais žmonėmis, kantrybę ir norą kurti kažką platesnio nei savo kasdienis darbas.
Trumpalaikėje nuomoje daug aktyvių žmonių yra pavargę nuo savo kasdienybės tiek, kad jiems dar viena papildoma atsakomybė tiesiog nebetelpa kantrybės taurėje. Ir tai turbūt viena svarbiausių priežasčių, kodėl asociacijos idėja nuolat iškyla, bet iki galo neįgauna formos.
Ar asociacija reikalinga tik tada, kai „dega“?
Manau, kad ne. Ir čia turbūt esminė mintis.
Apie asociaciją dažniausiai pradedame kalbėti tada, kai kas nors grasina, keičia, apmokestina ar riboja. Bet stipriausia asociacija būtų ne ta, kuri atsiranda iš gaisro, o ta, kuri veikia nuolat.
Ne tik tada, kai reikia gintis. Bet ir tada, kai reikia aiškinti. Kalbėti. Atstovauti. Kaupti žinias. Kurti geresnį požiūrį į sektorių. Padėti naujiems žmonėms. Formuoti profesionalesnę rinką.
Trumpai tariant, asociacija būtų naudinga ne tik problemų metu. Ji būtų naudinga pačiam sektoriaus brandumui.
Pabaigai
Mintis, kad trumpalaikei nuomai Lietuvoje reikia asociacijos, nėra nauja. Ji vis sugrįžta todėl, kad už jos slypi tikras poreikis.
Kol kas mus daugiausia jungia bendri skauduliai ir išoriniai spaudimai. Bet ilgainiui vien to gali nebeužtekti. Jeigu norime, kad apie trumpalaikę nuomą būtų kalbama ne vien per konfliktų, draudimų ar stereotipų prizmę, vien bendruomenės grupės gali būti per maža.
Asociacija nieko neišspręstų stebuklingai. Bet ji galėtų duoti tai, ko šiam sektoriui labai trūksta: aiškesnį balsą, daugiau svorio viešame pokalbyje ir stipresnį jausmą, kad nesame tik pavieniai žmonės, kurie kiekvienas atskirai bando išlaviruoti tarp svečių, institucijų, kaimynų ir taisyklių.
Kol kas belieka tikėtis, kad atsiras žmogus arba keli žmonės, kurie turės drąsos ir energijos šią mintį paversti realiu veiksmu.
Jei straipsnis buvo naudingas – pavaišink kava. Taip prisidedi prie daugiau naudingo turinio apie trumpalaikę nuomą.
