Jei pradėčiau viską iš pradžių, galbūt pirkčiau ne butą, o visą daugiabutį. Vien tam, kad neturėčiau kaimynų.
Ne todėl, kad trumpalaikė nuoma būtų kažkas baisaus – o todėl, kad laviruoti tarp svečių norų, buto galimybių, kaimynų žvilgsnių ir komentarų tikrai nėra lengva silpnų nervų žmonėms.
Trumpalaikė nuoma daugiabutyje beveik visada reiškia viena: su kaimynais reikalų turėsi. Nesvarbu, ar name 6 butai, ar 100.
Vieniems visiškai „dzin“, kas vyksta tavo bute. Kiti – dar neatvykus pirmiems svečiams – įmes į pašto dėžutę lapelį su retoriniu klausimu:
„Tai čia ką, viešbutis bus?“
Kaimynų reakcijos: nuo baimės iki draugystės
Mano asmeninis „topas“ buvo tada, kai įrengėme didelį namą, išskaidytą į butus ir kambarius – vizualiai tikri svečių namai. Kaimynė iškart pareiškė:
„Tai čia dabar plaštakės vaikščios? Aš ką – savo vyrą turėsiu prižiūrėt?“
Na, jos vyras – jos problema. Bet į akis ramiai paaiškinau, kad čia jokių „tokių dalykų“ nebus, atvyksta normalūs svečiai. Prireikė gal pusmečio. Pamačiusi keliautojus su didelėmis kuprinėmis, šeimas su vaikais, turistinius automobilius su lipdukais ar ralio dalyvius – kaimynė nurimo. Dar daugiau – pradėjo sveikintis ir bendrauti draugiškai.
Kitame daugiabutyje buvo „budinti“ senutė, kuri, atrodo, tykodavo prie lango. Kiekvieną kartą – tarpduryje:
„Tai čia keičiasi ir keičiasi nuomininkai, ar čia kas nors ilgiau pagyvens?“
Ji nebuvo piktybinė. Bet buvo kita – skundė pirmininkei, sulaukiau skambučio. Ką atsakyti? Veikla legali, mokesčiai mokami, triukšmo nėra. Kantriai kelis kart pasakojau. Tiesiog seno sukirpimo žmonėms trumpalaikė nuoma vis dar kelia baimę.
Praėjo laikas. Dabar tos pačios kaimynės dabar šypsosi, pasakoja:
„O tas fainas svečias buvo, bet lietuviškai tik „labas“ mokėjo.“
Kodėl kaimynai dažnai bijo trumpalaikės nuomos?
Atsakymas paprastas – informacijos burbulas.
Spaudoje neskaitome straipsnių apie:
- ramius svečius,
- tvarkingą butą,
- šeimą su vaiku, kuri ramiai išvyko po trijų naktų.
Skaitome tik apie vakarėlius, triukšmą, išdaužytus dušo stiklus ir policijos iškvietimus. Tad kaimynai automatiškai tikisi blogiausio.
Čia ir prasideda gero šeimininko vaidmuo.
Mano pagrindinė taisyklė: būk kaimynas, ne „nuomotojas“
Kaimynų yra visur. Ir nors pradžioje jie ar jų komentarai gali atrodyti įkyrūs, realybėje dažnai tai žmonės, kuriems tiesiog reikia dėmesio ir veiklos. Bei patirties, kuri pakeistų mintyse sukurtą stereotipą apie trumpalaikę nuomą.
Todėl vietoj pykčio, nebendravimo ar piktų skersų žvilgsnių:
- visada pasisveikinu,
- paklausiu, kaip sveikata/gyvenimas.
- pakomentuoju pražydusias gėles/orą/kvepiančią ką tik nupjautą žolę,
- linksėdama pasiklausau kiemo gandų.
Ir žinot ką? Niekas nebekimba prie to, kad bute – trumpalaikė nuoma.
Praktiniai patarimai, kaip sugyventi su kaimynais
1 žingsnis: bendrauk iš anksto
Neleiskite, kad pirmas tavo kontaktas su kaimynais būtų skundas. Dar prieš paleidžiant trumpalaikę nuomą prisistatykite artimiausiems kaimynams, susipažinkite. Labai geras momentas yra remontas – trumpas atsiprašymas, kad vyksta remontas, pažadas, jog netriukšmausite daugiau nei reikia.
Būtinai apsikeiskite kontaktais.
Leiskite kaimynams suprasti, kad jie gali jums paskambinti – ir problema bus sprendžiama, o ne ignoruojama.
2 žingsnis: būkite geras kaimynas kasdienybėje
Kaip stengiamės dėl svečių – taip galime minimaliai pasistengti ir dėl kaimynų.
Kartais pakanka visai nedaug:
- pakeisti nusidėvėjusį kilimėlį prie lauko durų,
- pakelti šiukšlę laiptinėje,
- sutvarkyti bendrą erdvę po svečių išvykimo(jei tai aktualu).
Mažiausios smulkmenos kuria gerą reputaciją.
3 žingsnis: prevencija yra svarbiau nei „gaisro gesinimas”
Didžioji dalis konfliktų kyla ne „iš oro“, o dėl netvarkos. Todėl skirkite laiko svečiams.
Aiškios namų taisyklės
- trumpai ir paprastai apie triukšmą, tylos valandos,
- jokio rūkymo – informuokite kur galima rūkyti, pvz lauke.
- jokių vakarėlių.
Taisyklės neturi būti ilgos – kitaip jų niekas neskaitys.
Paprastai aprašymuose pridedu, jog gyvensite name su tikrais žmonėmis, laiptinėje galite sutikti ir stovyniuojančių senukų, ir lakstančių vaikų, ir skubančių į darbą kaimynų – aplinkos nusakymas svečiams leidžia įsivaizduoti kur jei vyksta ir ko tikėtis. Tuo pačiu kaimynų apibūdinimas šiek tiek atbaido ir „tūsintojus”. Jei laiptinėje vien trumpalaikė nuoma, tikėtina ne visi butai užimti, kiti svečiai gal nesivels į konfliktus, jei kažkas „užbaliavos”. Tuo tarpu nuolatiniai gyventojai labiau linkę pykti, žadinti šeiminkus ir kviesti policiją.
Šioje vietoje, ko gero reikia atsiimti žodžius, kad geriau pirkčiau visą daugiabutį…
Parkavimo valdymas
Parkavimas, ypač centre, senamiestyje, gali būti keblus, kartais net iki tiek, jog kaimynai išsiprašo iš darbo anksčiau, kad tik rastų vietą kieme ir pan. Tad nenumokite ranka į tai kur svečias parkuosis.
- aiškiai nurodykite, kur galima ir kur negalima statyti automobilį,
- jei yra mokamos vietos – informuokite iš anksto,
- įspėkite apie švaros dienas.
Šiukšlių planas
- paaiškinkite, kur mesti šiukšles, kur artimiausias konteineris,
- kaip rūšiuoti, jei skatinate rūšiavimą.
Nesitikėkite, kad svečiai tai „žinos savaime“.
Papildomas kontaktas
Jei oatys gyvenate kitame mieste ar šalyje – turėkite žmogų, kuris prireikus galėtų atvykti. Tai ramina ir kaimynus, ir jus. Toks kontaktas nebūtinai turi būti viešas, bet turėtų būti paminėtas prie taisyklių bei turėtų žinoti bent namo pirmininkas.
Geri santykiai su kaimynais – geras verslo sprendimas
Kaimynus lengva nuvertinti, ypač kai pats negyveni nuomojamame bute. Tačiau realybė paprasta:
kaimynai gali tavo veiklą arba palaikyti, arba nuolat apsunkinti.
Geri santykiai su kaimynais – tai ne mandagumo gestas, o protingas verslo sprendimas.
Leiskite jiems patiems pamatyti, kad jūsų butas nėra problema. Nesivelkite ir neaštrinkite konfliktų. Jei kaimynai nėra visiški problemų ieškotojai, turėtų viskas būti gerai.
Trumpalaikė nuoma ir geri kaimyniniai santykiai yra įmanomi. Dažniausiai. Tad linkiu gerų kaimynų!
Patiko? Naudinga? Pavaišink kava ir bus daugiau 😉
